- blaivykla
- blaivyklà dkt. Pakliū́ti į blaivỹklą.
.
.
įtėkšti — įtė̃kšti, į̃teškia, į̃tėškė 1. tr. K, Rtr, Š, KŽ teškiant įpilti, įšlėkti: Įtė̃kšk į pečių vandens, kad liepsna neplaktųs laukan J. | refl. Rtr. 2. refl. įsismaginti lyti: O lietus tėškė vis sunkesniais šuorais ir taip įsitėškė, kad jau nuo ryto… … Dictionary of the Lithuanian Language